Brangakmenis – mineralas, uoliena, organinė ar sintetinė medžiaga, kurią galima rinkti ir panaudoti juvelyrikoje. Tai natūralūs apdirbti bei neapdirbti brangieji, juvelyriniai bei puošnieji akmenys, organinės kilmės brangakmeniai. Gamtoje dažnai randami mineralai vadinami pusbrangakmeniais. Šiuo metu tarp ekspertų yra laikomasi nuostatos, kad visi akmenys yra vadinami brangakmeniais, riba tarp brangiųjų ir pusiau brangiųjų akmenų išnyko. Tačiau, supaprastinus šias sąvokas, deja, prie akmenų, turinčių nepaprastų savybių buvo priskirti ir visai įprasti akmenys. Vieni autoriai klasifikuoja akmenis į brangakmenius tikrąja prasme (deimantai, safyrai, rubinai, smaragdai, špineliai, topazai, aleksandritai, akvamarinai, heliodorai, morganitai), brangakmenius plačiąja prasme (kvarcai ir kt.), puošniuosius akmenis (feldšpatai, nefritas ir kt.), retuosius kolekcinius akmenis (azūritas, apatitas, diopsidas ir kt) ir sintetinius brangakmenius.

Brangakmenių svoris matuojamas karatais. Karatas (angl. carat, sutrumpinimas ct) – matavimo vienetas, skirtas išmatuoti šlifuotų juvelyrinių ir brangakmenių svorį. 1907 m. tarptautinio matų ir svorių komiteto konferencijoje Paryžiuje buvo priimtas metrinis karatas, lygus 200 miligramų (mg) arba 0,2 gramo (g). Iki tol karato masė keitėsi, tad istorinių deimantų masė dabar gali nebeatitikti.