Brangakmenis – mineralas, uoliena, organinė ar sintetinė medžiaga, kurią galima rinkti ir panaudoti juvelyrikoje. Tai natūralūs apdirbti bei neapdirbti brangieji, juvelyriniai bei puošnieji akmenys, organinės kilmės brangakmeniai. Gamtoje dažnai randami mineralai vadinami pusbrangakmeniais. Šiuo metu tarp ekspertų yra laikomasi nuostatos, kad visi akmenys yra vadinami brangakmeniais, riba tarp brangiųjų ir pusiau brangiųjų akmenų išnyko. Tačiau, supaprastinus šias sąvokas, deja, prie akmenų, turinčių nepaprastų savybių buvo priskirti ir visai įprasti akmenys. Vieni autoriai klasifikuoja akmenis į brangakmenius tikrąja prasme (deimantai, safyrai, rubinai, smaragdai, špineliai, topazai, aleksandritai, akvamarinai, heliodorai, morganitai), brangakmenius plačiąja prasme (kvarcai ir kt.), puošniuosius akmenis (feldšpatai, nefritas ir kt.), retuosius kolekcinius akmenis (azūritas, apatitas, diopsidas ir kt) ir sintetinius brangakmenius.
Pagal CIBYO (Juvelyrinių akmenų, sidabro dribinių, deimantų ir perlų tarptautinė konfederacija) klasifikaciją juvelyriniai akmenys skirstomi:
Gamtinės medžiagos:
- brangakmeniai: juvelyriniai ir puošnieji akmenys
- organinės medžiagos. Amonitas, dramblio kaulas, gagatas, gintaras, koralas, perlamutras, perlas, suakmenėjęs medis, vėžlio kiautas
Dirbtiniai produktai:
- sintetiniai akmenys. Sukurti žmogaus, bet fizinės ir cheminės savybės atitinka tikrus
- sudėtiniai akmenys. Susideda iš dirbtinai sujungtų dalių – gali būti tiek tikrų, tiek sintetinių akmenų
- akmenų imitacijos. Dalinai ar visiškai sukurtos žmogaus, turi tikrų akmenų efektą, bet neturi tikriems akmenims būdingų cheminių ir fizikinių savybių bei kristalinės struktūros
- rekonstruoti akmenys. Gaminami lydant ar presuojant gamtines medžiagas į vientisą dirbinį
- organinių medžiagų imitacijos. Neturi būdingų cheminių ir fizikinių savybių, bet imituoja išorę, spalvą, efektą
Yra dar vienas populiarus brangakmenių skirstymas į kategorijas dar remiantis ir apytikrėmis kainų ribomis, tai: tradiciniai brangakmeniai, naujoji klasika, žinovų brangakmeniai, kolekcionierių brangakmeniai bei prieinami brangakmeniai. Visos šios kategorijos turi apytikres kainų ribas, tačiau be abejo, retesnės spalvos ar skaidresni akmenys gali kainuoti ir daugiau.
Tradiciniai brangakmeniai – tai rubinas, smaragdas ir mėlynas safyras. Dėl savo istorijos ir neblėstančio žavesio, šie brangakmeniai paprastai yra vertinami labiau, nei kiti spalvoti brangakmeniai. Dažniausiai tos pačios kokybės smaragdai ir rubinai kainuoja brangiau nei safyrai dėl savo retumo. Už geros kokybės brangakmenį galite mokėti nuo 250 JAV dolerių iki 10 000 JAV dolerių už karatą, nors tai nėra riba.
Naujoji klasika – tai kylančios žvaigždės juvelyrikoje. Tai tanzanitas, turmalinas, akvamarinas, imperinis topazas ir granatas tsavoritas, ypatingai didesnių dydžių. Karatas šių brangakmenių kainuoja nuo 50 iki 100 JAV dolerių, nors geros kokybės tsavorito karatas gali kainuoti ir 3000 JAV dolerių.
.jpg)
Žinovų brangakmeniai yra skirti labiau specializuotai rinkai, nes jie yra žymiai retesni. Tai juodasis opalas, nefritas, rausvasis topazas, chrizoberilas, katės akis, įvairių spalvų safyrai, taip pat granatai, deimantoidai, aleksandritai, kurių praktiškai nebėra neapdirbtoje formoje. Tokie brangakmeniai kainuoja 250 JAV dolerių iki 5 000 JAV dolerių už karatą, tačiau geros kokybės aleksandrito karatas gali kainuoti 10 000 JAV dolerių už karatą.
Kolekcionierių brangakmeniai yra tokie, kurių sunku gauti, ir tai yra špineliai, cirkonai, mėnulio akmenys, morganitas ir pan. Daugiausia šioje kategorijoje kainuoja raudoni ir ryškiai rausvi špineliai – net keli tūkstančiai JAV dolerių už karatą, tačiau kiti brangakemeniai šioje kategorijoje kainuoja ne tūkstančius, o šimtus už karatą.
Prieinami brangakmeniai yra tokie, kurių spalva, kokybė yra palyginti labai nedidelės kainos. Tai yra ametistai, balti opalai, citrinai, ametrinai, peridotai, granatai pirpotai, mėlyni topazai, jolitai, chromo diopsidai, kunzitai, andalūzitai ir kiti akmenys, tokie, kaip lazuritas, turkis, oniksas, chrizoprazas, žadeitas ir gintaras. Tokių akmenų kokybiškas karatas kainuoja nuo 5 JAV dolerių iki 100 JAV dolerių.
Gražią savo išvaizdą brangakmeniai įgauna po apdorojimo (šlifavimo ar poliravimo). Kai kurie brangakmeniai netinkami juvelyriniams dirbiniams, nes yra per minkšti ar trapūs, tačiau dėl savo gražios išvaizdos jie gali būti eksponuojami muziejuose, laikomi įvairios patalpose, kaip dekoravimo elementas. Akmens blizgesio patvarumas priklauso nuo jo kietumo.
Brangakmenių vertę apsprendžia įvairūs faktoriai, žemiau pateiksime dažniausiai naudojamus kriterijus jų vertei nustatyti.
Skaidrumas
Skaidrumas reiškia, kad akmuo turėtų būti be intarpų, taškelių ir pan., ypatingai tie, kurie yra nušlifuoti facetiniu būdu. Dažnai yra vartojama sąvoka – “akimi nematomi trūkumai”. Taip pat skiriasi ir brangakmenių tipai, kuriems yra leidžiama turėti intarpų, pavyzdžiui smaragdas, su plika akimi matomais neskaidrumais yra vertinamas žymiai geriau, nei tokio pat dydžio granatas.
Spalva
Spalva yra faktorius, kuris nėra vienodai taikomas visiems brangakmeniams. Pavydžiui deimantai turi nustatytą spalvos standartą, o toks bespalvis brangakmenis, kaip sidabrinis topazas turėtų būti kiek įmanoma skaidresnis. Pageidautina, kad spalvotų brangakmenių spalva būtų kiek įmanoma intensyvesnė. Šviesūs ametistas ir akvamarinas yra vertinami žymiai mažiau nei intensyvios spalvos. Tos pačios rūšies brangakmeniai dar yra sugrupuojami pagal spalvą, pavyzdžiui granatai piropai yra rubino raudonumo, kraujo raudonumo, avietinio purpuro raudonumo. Nors avietinio purpuro raudonumo granatai yra vertingiausi, tačiau Jūsų asmeninė nuomonė, kokia spalva Jums patinka yra lygiai tiek svarbi. O safyrų vertingiausia spalva yra aiški mėlyna be jokio žalsvo atspalvio. Tuo tarpu labiausiai vertinami opalai yra daugiaspalviai.
Apdirbimas
Brangakmeniai gali būti apdirbami įvairias būdais. Šlifavimas gali būti deimantinis (apvalus), smaragdo (trikampis), ovalus, kriaušės, markizės formos. Šlifavimo kokybė yra apsprendžiama nušlifuotų kampų vienodumu, formos išlaikymu, taip pat neturėtų būti jokių įskilimų.
Brangakmenių retumas
Kuo didesnė pasiūla, ir jei ji viršija paklausą, tuo mažesnė ir brangakmenių kaina. Todėl ypatingai brangiems akmenims, pavyzdžiui, deimantams ir opalams, pasiūla yra kontroliuojama, ir ji niekada neviršija paklausos. Tačiau nėra ir taip, kad ypatingai reti akmenys būtų labai brangūs, ir atvirkščiai. Pavyzdiui, berilo grupei priklausantis brangakmenis biksbitas yra labai retas, galima sakyti milijoną kartų retesnis už tai pačiai berilo grupei priklausantį smaragdą, tačiau tik kelių jo ezempliorių kaina keliasdešimt kartų viršija smaragdo kainą. Taip pat daug kas priklauso ir nuo reklamos. Apie 1980m. Tiffany kompanijos juvelyra pradėjo naudoti niekam labai nežinomą įdomų žalią granatą, vadinamą tsavoritu, ir nuo tada jis pasidarė pakankamai populiarus, taip pat pakilo ir jo kaina. Panaši istorija nutiko ir su brangakmeniu tanzanitu.
Grožis
Tai subjektyvus kriterijus, tačiau panašu, kad jis apima jau anksčiau minėtus skaidrumą, spalvą, apdirbimą.
Natūralumas
Šiuo metu yra išvystyta sitnetinių brangakmenių gamybos industrija, tačiau perkant brangakmenius reikėtų įsitikinti, ar tai tikras, ar padirbtas akmuo. Be abejonės, natūralūs akmenys yra žymiai brangesni už sintetinius. Taip pat kartais spalvai pagerinti, paviršiaus nelygumams panaikinti yra naudojamos įvairios priemonės, tokios kaip įvairūs aliejai, dervos, stiklas, plastikas, parafinas, taip pat rekonstrukcija, stabilizavimas ir dažymas, be to ir lazerio naudojimas intarpų pakeitimui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, pardavėjai turi sertifikuoti tik deimantus, safyrus, smaragdus, rubinus ir aleksandritus, kitiems brangakmeniams jų tikrumą patvirtiniantys dokumentai nėra reikalingi. Todėl lieka pasikliauti pačiais pardavėjais, arba iškilus abejonėms patiktrinti brangakmenius, šią paslaugą teikia Lietuvos prabavimo rūmų filialas Vilniuje.
Komentarai