Brangakmenių svoris matuojamas karatais. Karatas (angl. carat, sutrumpinimas ct) – matavimo vienetas, skirtas išmatuoti šlifuotų juvelyrinių ir brangakmenių svorį. 1907 m. tarptautinio matų ir svorių komiteto konferencijoje Paryžiuje buvo priimtas metrinis karatas, lygus 200 miligramų (mg) arba 0,2 gramo (g). Iki tol karato masė keitėsi, tad istorinių deimantų masė dabar gali nebeatitikti.
Kai kuriose šalyse, (pvz., Anglijoje, Šveicarijoje), karatų matavimo sistema naudojama išmatuoti tauriojo metalo kiekį 1 kilogramo lydinyje, pateikiame palyginamuosius aukso karatų ir prabos santykius:
24 karatai – 999 praba
22 karatai – 916 praba
20 karatų – 833 praba
18 karatų – 750 praba
15 karatų – 625 praba
14 karatų – 585 praba
10 karatų– 417 praba
9 karatai – 375 praba
8 karatai – 333 praba
Praba – santykinis tauriojo metalo kiekis lydinyje. Standartinį tauriojo metalo kiekį tauriųjų metalų lydiniuose nurodo Tarptautinės sandartizacijos organizacijos (ISO) arba valstybės nustatytas matavimo vieneto standartas, kuris rodo lydinio, iš kurio pagamintas gaminys, vertingumą ir santykinį tauriųjų metalų kiekį lydinio masės tūkstantyje dalių (t. y. parodo, kiek tauriojo metalo yra 1 kg lydinyje). Šio santykio ženklas (prabos ženklas) įspaudžiamas gaminyje. Tauriesiems metalams priskiriami auksas, sidabras, platinos grupės metalai.
Prabavimas – tauriųjų metalų, jų lydinių kokybės bei kiekybės, taip pat brangakmenių tapatybės ir charakteristikų nustatymas.
Aukso lydinių prabos 375, 585, 750, reiškia, kad 1000 masės dalių lydinio (1 kilograme) yra 375, 585, 750 gramų gryno aukso. Sidabras dažniausiai būna 800, 875, 916 ir 925 prabos, platina – 950 prabos.
